užgerti reikšmė
Kas yra užgerti? užgérti, ùžgeria, užgė́rė 1. intr. gerti, išgerti: Peršilęs šalto vandens užgėrė rš. Kažin ar yra ko užgért? Alv. Davė užgert drūtinančių skystimų, ir Jonas visai atsigavo BsPIII26. Kai užgė́rė šviežaus alaus, ir vėl blogiau pasidarė Pc. | refl.: Vaikas užsigėrė žibalo ir savaitę sirgo Plv. 2. intr. valgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitų: Jie valgo duoną su druska, o vandeniu ùžgeria Alv. Kad duona nebūt tep sprangu, užgérk vandeniu Gs. | refl.: Vandenio užsigérk, kad užspringsi Ėr. Skubiai kramtė duoną, užsigerdami šaltu pienu J.Dov. 3. intr. pasigerti: Jis buvo jau gerokai užgė́ręs Pc. | refl.: Užsigė́riau, kad pro prakaitą žemelės nematau Skr. Aš parėjau biskį užsigėręs Vv. O ir negyvai užsigėrusių buvo Žem. 4. intr. išgerti svaigiųjų gėrimų kokia proga: Kaip užgė́rė, tai net į padus nuėjo (sveĩka buvo) Smn. Tuomet užgersit (aplaistysit) pabaigimą karo ir padarysit amžiną sandarą A1885,7. 5. tr., intr. sveikinti pradedant gerti, geriant: Pradžią buvo galima užgert P.Cvir. Užùgeriu tau, martele, žalią kluoną, baltą duoną, ilgą pagyvenimą NS130. Piršlys ažùgeria namiškius Ant. Jaunasis užgėrė jaunosios tėvą, motyną ir giminę M.Valanč. Tik įėjau į vidų, tuoj ir užgėrė Ps. Uošvis užsikėlė ir mane užgėrė Vlk. Dar aš neinsėdau aukselio krėslelin, mergužėlė lelijėlė vyneliu užgėrė Lp. Ir užgėrė motinėlę, žadėk savo dukterėlę Klov. Užgerk jį, ant jo! B. Užgerk ant jos J. Užgerk į matušę, savo mylimąją, katra, tave augindama, kraitelį sukrovė Sln. Užgerk mane, mylėk mane Sln. Svečias lenkė (gėrė) neužgeriamas rš. Sodin mane už stalelio, užgeria vyneliu (d.) Plv. | Kiba tave kas užgė́rė (užgerdamas slapta ko palinkėjo, užbūrė) Alk. 6. tr. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti: Užgeriu dukterį B. Ùžger manę, ùžger manę, jaunąją mergelę JV1040. Jauną mano mergužėlę midutim užgėriau N404. Ažgėriau mergelę, skaisčią raudoną Ck. Alutį gėrė, mane užgė́rė JD799. Padariau alų, gražų geltoną, užgėriau mergelę, baltai raudoną (d.) Plv. Jau kada ažgėrė, o veseilės dãbar (dar) nesgirdi Lz. Mes važiuojam ažgert mergos Dglš. 7. intr. išgerti, suvartoti (vaistus): Liekarstų davė ligoniui užgertie Tat. Lig tiktai užgėrusi ana tų liekarstų, tujaus radosis sveika S.Dauk. 8. intr. įtraukti, įkvėpti: Bobelė užgėrė tabokos Sz. | refl.: Tos kvapsnies užsigėrus, man rodos, kad mažas aš vaikas V.Kudir. 9. intr. užkirsti, uždrožti: Užgė́rė per nugarą Al. Tam belojant, kaži kas iš būrio kad užgėrė, tai tas nuraudo kaip vėžys Vdk. Jin da būt daug šnekėjus, kad jai nebūtum užgė́rus (užkirtusi kalbos) Bsg. 10. intr. reikalauti, prašyti: Atėjo ir kad užgėrė tiek ir tiek užmokėt Pn. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti