supjauti reikšmė
Kas yra supjauti? supjáuti tr. 1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237. 2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109. | refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš. 3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb. | refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob. 4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš. 5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv. | refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs. 6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv. | refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk. ^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat. 7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk. 8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv. 9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp. ^ Eina kai šuva supjáutas Rod. ║ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr. 10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš. ^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk. ║ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm. 11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm. 12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419. 13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš. 14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč. 15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti