atpjauti reikšmė
Kas yra atpjauti? atpjáuti 1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm. ^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds. | refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt. ║ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč. 2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz. | prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm. | refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54. 3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv. | refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc. 4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm. 5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč. atsipjautinaĩ adv. Slnt: Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinaĩ Krtn. Atsipjautinaĩ talkinėtis Brs. 6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk. | refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt. 7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp. 8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs. ◊ rugiaĩs (kviečiaĩs) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ). \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti