kertinis reikšmė
Kas yra kertinis? kertìnis, -ė adj. (2) → kertė 1: Kertìnis akmuo gražus J. Kertinis stulpas labai storas Klvr. Traukinyje labiausiai branginamos kertinės vietos rš. Kertìnis vėjas Lp. Kertinę (kampe statomą) lovą intaisydavo klėty ar namely Ds. Kertinį jonkelį šoka iš ketvirtainiškų kerčių Šts. Suaugęs arklys turi du kertinius dantis rš. Kertinė tvarstė VĮ. Akutės kertinės (išaugusios iš lapakerčių) LTII440. ◊ kertìnis akmuõ ko nors pamatas, pagrindas, svarbiausioji, esmingiausioji dalis: Drausmė yra kariuomenės kertinis akmuo rš. Internacionalizmas yra bolševikų partijos ideologijos kertinis akmuo (sov.) sp. Mičiurininė biologija yra vienas kertinių akmenų, kuriais remiasi materialistinė pasaulėžiūra (sov.) sp.