veizdėti reikšmė

Kas yra veizdėti? veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza Lš, véizti Dv, véima, véina), -ė́jo K, LD351, véizdėti, -i, -ėjo DP533, DrskŽ 1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusíemus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš. ^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran. ║ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv). | Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15. | refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J. 2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176. ║ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str. ^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk. ║ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru, ką véizdi DrskŽ. 3. intr. [i]ieškoti:

Ką reiškia žodis veizdėtojas? Visi terminai iš raidės V.

Draugai