pajaunys reikšmė

Kas yra pajaunys? 1 pajaunỹs sm. (3b) Klt jaunųjų palydovas senoviškose vestuvėse, pabrolys: Iš jaunojo pusės buvo labai gražių pajaunių̃ Užp. Pajaunių̃ tų buvo šmotas (daug) Vkš. Kiek pamergių, tai tiek prašo pajaunių̃ JnšM. Kai ženysis, taũ pajauniaĩs paprašys Trgn. Pajauniuõs eini, tai jau reikia trejetas rublių turėt Ob. Anos šalies pajauniai visi juodi kaip velniai LTR(Pnd). Pajaunys ilgai su pamergėmis dėl kainos derėjosi MTtX47. Paims mane pajauniukai už baltų rankelių LTR(Aln). Prašom prašom, pajaunėliai, prašom pailsėtų, su mum pakalbėtų Šmn.
2 pajaunỹs, -ė̃ adj. (3b) apyjaunis: Pajaunỹs žmogus mūso pirmininkas Šv.

pajaunys sinonimai