ropomis reikšmė

Kas yra ropomis? ropomìs adv. J, DŽ, ropõm DŽ, ropõms, ropum̃s rėpla, keturpėsčia; šliaužiant visu kūnu: Vilkdamas antrą sužeistą raudonarmietį, ropomis įvirto sanitaras sp. Mano vaikas ne šliaužia subinvažiu, ale stačiai ropoms eina J. Ropomis išsirangydavo iš savo guolio rš. Vaikai į palovį ropoms Skd. Ir jautis patrakęs, ropomis vaikščiodamas, žemę draskė ir galus graibstė M.Valanč. Iš dešinės po vieną pasieniui ropom marš! rš. Įlįsk ton skūron ir ateik ropom an keturių kojų BsPII251. Aš negalėsiu – ropõm roposiu, ale prašyt neprašysiu Klt. Kad man šiteip, tai ropõm būč nuėjus Sdk. Teip nusgėrė, kad atejo ropõm Ktk. Jau daugiau kaip metų, ir vaikas da vis tik ropõm eina Trgn. Kad ir ropõm, bet jau stumas vaikas per gryčią Ds. Toks buvo gėlimas pilvo – ropom ėjau Sk. Net ropõm lipa prieš kalnelį Ds. O ana ropoms ropoms vos ne vos įsikabino į ratelius LTR(ž.). ^ Tėvas eina ropomis ir vaikas ropomis (apie vėlai vedantį) LTR(Pp). ║ ant kelių atsiklaupus: Kas galėjo, pasilenkusios į krepšius rinko, kas negalėjo – ropum̃s Krp. Ropoms neropojęs nenukasi [bulvių] Šts. Ropums, keliais ejo i tiek mušo (kūlė linus) Krp. Ropõm visą kelią, kẽliai kiauri Slm.