volė reikšmė
Kas yra volė? 1 volė̃ sf. (4) [K], K.Būg(Ds), J.Jabl, DŽ, NdŽ 1. Q636, R188, MŽ, MŽ250, Sut, N, GGA 1885,942, LsB273, Amb, LL18, ŠT86, FrnW, KŽ, PolŽ1315, Jz, Nmj, Lkš, Ar, Gdž, Gsč, Klov, Slč, Švnč, Dglš apvalus medinis kamštis alaus statinei užkimšti: Mokestis nuog volės (už alkoholinius gėrimus) SD37. Bačką alaus su volè užkišk J. Seniau būdavo volė̃, o dabar kranai visų [statinių] Kp. Alus volę išmušė ir išpurkštė Pnd. Kai ištraukiau võlę – tai kaip duos alus! Ut. Ot alus, net võlę išmušė! Slv. Võlę atsiremk (tvirtai laikyk), tada alų leisk Krs. Ažusuk gerai võlę, kad neišbėgtų gira (iš trikojės) Š(Sl). Greitai kišk võlę, kad alus neperbėgtų Trgn. Pajudino võlę, kad švirškė alus! Lnkv. Yra volė̃, ištraukia, aptaiso tą võlę šiaudais Jdp. An tos volė̃s kūlį užmauna Ps. Šiaudų vainikėlį nupina apie [alaus statinės] võlę Bsg. Pasaugok võlę, kad neiškristų Bgt. Užlaužėt võlę, kaip dabar išimsit Vad. Buvo didelė volė̃ tam kubiliukui Jnšk. Vienoje kertėje ant suolelio gulėjo alaus bosas, gerai paremtas, su įstatyta žvilgančia vole Mš. Vieni laikė ant kelmo padėtą statinaitę, o Pilypas, sukdamas volę, leido M.Katil. Reikia atkišt volẽlę, alaus insleisma Rk. Reik bačkelės išvartyt ir volelės ištraukyt LTR(Plv). O kad voliùkė iš bačkos išpultų, o mes nerastume, tai visas alus išbėgtų LB202. Volytė Kos58. ^ Alus eina paskui volę (lengvai geriamas) B. Kur skylė, ten volė̃ J. Balta bačkelė, raudona volelė (žąsis) LMD(Rš), LTR(Ps, Vžns), LTI 301(Ukm), Tvr. Pūkų bačkelė, raudona volelė An. Raudona bačkelė, balta volelė (avietė) Tvr. Pūkota bačkelytė, raudona volelytė (žąsiukas) Ut. ║ lazda užkimšti alaus kubilo skylei: Šiaudų reikia ant tos volės užkišt, kad nepraleist putrų iš kubilo Sb. Tą volę apiriši rugieniais šiaudais, pagaliukus suskaldai alksninio medžio, viseip sukryžavoji Alz. Kai alus pradeda rūgt, atkemša tą volę Šd. ║ lazda užkimšti kubilo skylei skalbiant: Võlę patampai patampai, šarmas i bėga Srv. 2. Š, NdŽ, Kp skylė statinės dugne: Pro volę alų leidžia Pnd. Šitos bačkos maža volė̃ Žml. Špunka didžioja, žvikė mažoja, o tę volė̃, kur leidžia alų Svn. Par špunką pilia, par võlę išleidžia alų Ds. Ilgą lazdą Iešmanta dažnai sukiojo, nutekindamas skystį pro volę Vaižg. Volė pragęžta SD24, Sut. ^ Kaip iš volė̃s pasipylė vanduo nuo stogo Glv. Bačkai du galu: nei špunkos, nei volės (kiaušinis) LTR. Nei skyliukės, nei voliùkės, nei jokios nočynos (pamėgdžiojant kregždės balsą) Grl. 3. FrnW, NdŽ, KŽ eketė. 4. FrnW, LVIV497, NdŽ medinė kūlė: Volẽlė NdŽ. 5. LKKXII173(Ak) tokia garvežio dalis. ◊ pro võlę penė́tas NdŽ apie neišsilavinusį, neišprususį: Miške gimusi, bačkoj augusi, pro volę penėta, o saulės neregėjusi M. Bačkoj perėtas, pro volę penėtas KrvP.
2 volė̃ sf. (4) 1. išvoliota vieta: Pievoj tokios võlės sudaryta Rdm. Kad išdirbta, tai išdirbta miežiai: ne tik išėsta, bet ir išvoliota, vienos võlės stovi Ut. 2. žr. 1 volas 9: Ištraukė didžiausią võlę [šieno] Švnč. 3. sąvėlė: Ale i veliasi võlės nuo rankų Ldvn.
3 ×volė̃ sf. Smn žr. 3 volas: Ale jūs pamatytūt, kokios volės ant marių ritas Mtl. Štormai rūstauja, volės susikrauja, putoje apsivelka RD144.