kamštis reikšmė
Kas yra kamštis? kam̃štis sm. (2) K, J, Pln, Šv, Šts, Snt, Skr; SD441, R, M, kamštỹs (4) Rod 1. kuo kas užkemšama: Išstumdavo langelio kamštį ir įlįsdavo Všk. Ištraukė kamštuką iš bonkutės BsMtI35. Kam gi anas vertas – tik aukštiniui kamštis! Ds. Paišins kai kam̃štis Jrk. Skylutes su kamščiais užkamšiojo BsPIII11. Abu galu [bičių motinos narvelio] su kamšteliu užkiškiat S.Dauk. Mažai skylei mažo kamščio reikia LTR. Išmetė kamštį, ir išbėgo visa bačka spirito Brt. Vienu kamščiu daug langų neužkimši Krtv. Ausies kam̃štis (ausies užsikimšimas) DŽ. Elektros skaitiklio kam̃štis (saugiklis) DŽ. Kraujo kam̃štis (krešulys) DŽ. | prk.: Jis šaukė taip, kad krito kamščiai putų T.Tilv. Juozui atsistojo kamštis gerklėje (negalėjo žodžio pasakyti) Žem. Šiurpulys perėjo per kailį, ir kartus kamštis užsmaugė gerklę Žem. 2. DŽ kai kurių medžių (visų pirma kamščiamedžio) žievė. 3. krosniakaištis, stūma: Turbūt negerai kamštį uždarei, kad troba užšalo Skd. 4. J.Jabl, Užv, Škn į skepetėlę įdėtas sukramtytos duonos su cukrum kąsnelis, duodamas kūdikiui čiulpti, čiulpikas, žindukas: Sukąsnojo duoną su cukrumi, susuko į skurlelį ir įkišo kam̃štį vaikuo į burną Vkš. Vaikas žinda kamštį Žem. Ar nereiks tau dar kam̃ščio kaip mažam vaikuo! Lž. Kamščiu tebesmirda – jau taisos prie vyrų Škn. 5. scom. prk. mažas žmogus: Tu tai tikras kam̃štis: per du sprindžiu nuo žemės Rk. ◊ ant kam̃ščio užsistóti; per kam̃štį pérlipti kiek išgerti: Per kam̃štį pérlipo, ir girtas Dkš. Tik an kam̃ščio užsistójęs, ir girtas Brt. prãgaro (kãmino, ×peklõs) kam̃štis (plg. vok. Höllenpfropfen) Alk suskretėlis, pajuodėlis: Ei tu, kãmino kam̃šti! Lp.
kamštis junginiai
- oro kamštis