volas reikšmė

Kas yra volas? 1 võlas (l. wał < vok. Wall) sm. (2) K, MitVI55, NdŽ, Grz, Žr, (4) Jd, vólas (1) BŽ30 1. Kos58, M, LTEXII373, Vdš, Všv, KlvrŽ, Brs, Br, Krsn velenas žemei lyginti, grumstams trupinti, ristuvas: Jis grumstus volija su volù J. Su lygiu volù volija, su rantėtu volù krumslius daužo Vkš. Kaip ir kitais įrankiais, taip ir volu negalima liesti šlapios žemės sp. Volaĩs visa sumaigyta DrskŽ. Pertrauk (pervažiuok) sykį volù, i užteks Jd. Kad užsėdavo, žemę suspaust, nulygyt geležinis, sunkus võlas toks buvo Tlž. Šitai kur jau maž teturėjo, tai su volù volijo [vasarojų] Kl. Võlais grumtus trynė, lygino pievas Pns. Nupjauna [rąstą] iš abiejų pusių – võlą padaro Antš. Pasėdavo [linus] į plėšimą, į kokią dobilynę, nubliukiuodavo su võlais Škn. Voluodavom – cemantinius volùs turėdavom Všk. Dideli lubinai, be võlo nepaarsi Trgn. Volai yra vėlesniųjų laikų žemdirbystės įrankiai rš. Volas, suslėgdamas dirvožemį, sumažina jo purumą ir paskatina vandens kilimą kapiliarais į pievos paviršių rš. Dirva gali būti voluojama žiediniais, rumbuotais ir lygiais volais rš. Spygliuotasis volas rš. Pievų volas rš. Kelio volas PolŽ445. Volẽlis NdŽ. Voliùkas NdŽ. ^ O kai pabuvo savo malūne, paliko kaip võlas drūkta Vkš. Senis kap võlas rituoja po namus, tep storas Rdm. Jau jis sutinęs kai võlas – inkstai neveikia Jrb. Arklys kai võlas (riebus) OZ61. Vasarą blogesnis (liesesnis) katinas, o žiemą kaip võlas Antr. Visas rundinas [šuo] kaip volas Snt. ║ rąstas lentoms: Mylas skaitytojau, mun neparodysi tiek eglynų ir pušynų, išaugusių į ronus ir volus S.Dauk. ║ NdŽ apvalainas daiktas, kišamas po stumiamais sunkiais daiktais. 2. LsB179, NdŽ įvairios paskirties velenas, ritinys: Võlo nepaleisk greita suktis, ba inlėks šulnin DrskŽ. Kasant šulnį, pasidirba volą žemėms iš duobės ištraukti. Võlą pastato šalip duobės ant sukeistų karčių Vkš. Valcavimo volai rš. Volai daromi iš ugniai atsparaus plieno ir vėsinami minkštu vandeniu rš. Lygusis võlas PolŽ127. Atraminis võlas PolŽ127. Į abu [sūpuoklių] võlų galus įkalu po šerdešnyką, kad anas lengviau sukiotųs tarp stulpų Slk. 3. Kos155, K.Būg, Vkš kuliamasis ar minamasis reketys: Mes liuobam su spragilu kulti rugius, o su volù – vasarojus Kl. Toks võlas buvo, ta võlą su dum arklium [liuob] suks Vž. Bet jau tik tumet ilginių [šiaudų] dirbti negalėjo, võlas sudaužo šiaudus Žlb. Kitiejai ūkininkai varstuo i sėmenims kulti liuob turėti medinius volus arba rulius Plt. Matai, linus plakdavo, võlas toks buvo – jaujė[je] pasiskleis Kl. Turėjo [tėvai] savo mašiną, tą võlą tokį arklinį linams [minti] Žlb. Iškart su mintuvais linus mindavo, paskiau atsirado mašinos su võlais Kv. Yra tad mašina arklinė, nu ti kiša par volùs Rt. Medinė mašina padirbta būs su tokiais võlais Všv. Toks tekinis dideliai didelis, suks tokius volùs Yl. Ana (linų apdirbimo mašina) buvo dantyta toki, tokie võlai buvo Bdr. Linus nuo võlo norėjo nuplėšti ir įkišo ranką Kair. Nu ti (tai) kiša par volùs i po tam brauka su mintuvais Rt. O paskui linus mina, tokie mediniai võlai buvo Lkš. ║ velenas aliejui spausti: Toks buvo võlas raupliuotas, tas võlas liuob sugrūs sėmenis Kl. ║ (maniežo) grąžulas: Nulūžo maniežo volas Klvr. 4. NdŽ, LKAI132(Ktč), Kv, Dt staklių velenas, ant kurio riečiami metmenys ar audinys, riestuvas: Siūlus reikėjo užriesti ant võlo Tlž. Gijos per nytis eina ant võlo Tlž. Pataisyk, võlas atsileido Lkš. Vot audi, ir ans (audeklas) rietas i rietas į tokį võlą Akm. ^ Du volu, du kantribolu: bizu bizu – tvikst (staklės) LTR(Užv). ║ audinio rietimas: Pritiesiam po penkis šešis volus tų audeklų Žd. 5. LKAI133 staklių ritinys nytims pakabinti: Nytys an võlo pakabinamos Žvr. Volẽliai LKAI133(Šn, KzR). Voliùkai LKAI133(Brb). 6. MŽ315, N, BS154, [K], LVIV496, FrnW, NdŽ, KŽ pagalys, dedamas skersai po sunkaus daikto apačia, padėklas: Gerus volùs padėk po bačka J. 7. LKAI132(Brs) staklių slinkis, pariestinis: Volẽlis LKAI132(Pp). 8. šeiva: Nuvysiam tas gijas, nušpuoliuosiam: tokie võlai buvo, kur špuoliuoti liuobam mes [lininius siūlus] Bdr. 9. LVIV496, FrnW, Sd kas suritinta ar ritinama, ritinys: Užėmęs šieno võlą ir versk J. Į volus šieną sugrėbti BS154, N. Šieną sugrėba į võlą ir apžabinę su grėbliais padeda į kūgį J. Grabojom volañ [šieną], kap kada dėjom kupeton DrskŽ. Du volùs jau sukrovėm Ds. [Šieną] reik sugrėbti į võlą, iš võlo į kupetas LKT136(Prk). Aplink võlą pakast, tada i kuopkon [sugrėbti] Švnč. Suvarei į võlą šieną, o dabar viso nesuvešim namo Kvr. Dar šienas gerai išdžiūvęs, tai in kūgius gal nei nedėsim, ale verskit in volùs ir tiesiai vežiman dėsim Ūd. Visą šieną sukasėm võluos Dbk. Visi stvėrėm, suvarėm volùs [šieno], lietus i nuejo Vdn. Grebojom, volúosna metėm šieną Pls. Į volùs suritina [šiaudus] ir parritina su traktorium Rdn. Šiaudų prideda volùs, do šieno užbarsto ben kiek [kratiniui] Plvn. Buntelį šiaudų imsi, dėsi, pridėsi dideliausį tokį võlą Nt. Volaĩs susukta šiaudai, kai parveši [p]Vj.
2 ×võlas (vok. Wall) sm. (2,4) K 1. KII147, Rtr, NdŽ, KŽ pylimas, sankasa: Vanduo liejasi per võlą DŽ1. Te võlai tokie buvo aukšti, po tais võlais gali iškast duobę Alks. Eikit eikit, rasite volą, tai eikit tuoj volu LTR(Kb). Oi kad nusibodo per tą võlą lipinėt, vos persiritu Slm. Kad tas miestas žinotų, – tarė antras, – girioj, kur yra volas (tvankai), sukinkytų dvylika arklių vienodo plauko, užkinkytų į tą volą ir tuo atsidarytų upė BsV370(Jnš). Vokyčiai apgulo pilę, išvertusys vieną jos volą, rado antrą S.Dauk. Didūmenė su kunegais vokyčių žemė[je] volus vertė M.Valanč. Didysis miestas Köln prie Reino buvo su volais aprengtas Kel1881,166. Viršūnė jo (kalno) apskričiai aukštu volu apipilta A1884,39. Dar ir dabar pasakoja, jog tūlosios pilies volai rieškučiomis arba kepurėmis supilstyti ir sunešioti A1883,38. Vilnys ant kranto palieka žvirgždo, smėlio, iš kurių paskui darosi pakrančių volai Vr. Idant avinus vežtų pryš vartus (duris), tenai volus piltų ir bulvarkus padarytų BBEz21,22. Ateis dienos ant tavęs ir apipils (aba apkas) tave neprietelius tavo volu Ev. ║ Up, Antš pylimėlis žemės riboms žymėti: Tuo laukus atskirdavo tokiais võlais Sln. Kai kur tai buvo toki võlai sukasti, šičia tai to nebuvo PnmŽ. Visi trys kaimo laukai buvo vienas nuo kito atskirti grioviais su aukščiau supiltais krantais, tada vadintais volais rš. ║ sustumtų žemių pylimėlis, krūvelė: Kaip aria blogai, tai ir suvaro võlais žemę Ds. Išmelioravo, suvertė volùs Mžš. Vaiskrūmių sodinimo eilėse sudaromi volai (paaukštintos juostos) rš. 2. akmeninė tvora: Akmeniniai võlai buvo aplink kapus RdN. Ana velniuką pastatė už võlo Žg.
3 võlas sm. (2) KŽ, LTR(Lb), Lp, (4) Pun; LzŽ žr. 1 valas 1: Meškerės võlas ašutinis Ml. Žieminis võlas reikia, kad būt storesnis Trgn. Võlas ažkliuvo ažu šiekštos meškeriojant Klt. Tu nusvyk võlą iš baltų ašutų, tai geriau žuvys gaudysis Užp. Su volù galima ir ežeras išmatuot Mlt.
4 ×võlas (vok. Welle) sm. (2) K, NdŽ, KŽ, (4) Prk; MitI21(Rg) žr. 3 valas: Jūrių vilnys, bangos, võlai KII50. Vandens võlas KII339. Į aukštį kyla võlai baugūs DŽ1. Iš marių šieną volaĩ atnešdavo, kad dambų nebuvo Rsn. Kai ažeina didysiai võlas, tai net par galus laivan [pripila] vandenio Antr. Dar pūsdams rodos Bangpūtys, kur volai kyl balti KlvD360. Ir nuramdytų šturmą, idant volas (viršuje vilnis) nutiltų BBPs 107,29. Kada ūžėt pradės marios ir volai SE1.
5 võlas sm. sing. (2) Lš trumpos linų nuobraukos, pakulos: Nedrūtas tavo šitas pantis, gal iž võlo nusukei Lp. Užkamšyk volù plyšius, kad šaltis neit avinykėn Srj. Už du litu žydas prisvertė pilną vežimą võlo Vs. Moliniai balneliai, kručko padkavėlės, võlo pavadėlės DrskD246.

volas sinonimai

volas junginiai

  • garinis volas
  • Laris Volas
Ką reiškia žodis volavimas? Visi terminai iš raidės V.