triokšt reikšmė

Kas yra triokšt? triókšt interj. DŽ, NdŽ; KŽ 1. nulūžimui, sulūžimui nusakyti: Tik triokšt, ir nulūžo J.Jabl. Triokšt – vėjas medį nulaužė Dkš. Triokšt išsilaužė statinį ir nuėjo sau Grž. Šaltekšnio triókšt šaką, i kašelėn Klt. Triókšt pupa ir nulūžo (ps.) LKT270(Brž). Tie suolai triókšt, tos bobos keberiokšt Plv. Braškėjo braškėjo medžias, tik triókšt ir nulūžo Ds. Iš užpakalio kumšt, tam koja triókšt Jz. Aš per tą koją pokšt, ta kojelė triokšt ir nulūžo BsPII92(Šl). Tiktai sukt, tiktai ranka triókšt ir nulūžo Kp. Paskutiniai ratai – triokšt ir subyrėjo K.Bor. Aš kumelaitei čiokšt, mano rogelės triokšt LLDI244(Krok). Man begrėbiant šienelį, triokšt nulūžo grėblelis LTR(Upn). ^ Braškantys medis braška bebraška, o sveikas tik triókšt Šn. Triokšt, pokšt pagiry, marti lazdas laužo (velėja) LTR(Klvr). 2. kartojant nusakomas lūžinėjimas: Baisu pažiūrėt miške kaip lūžo medžiai, tik triokšt triokšt Ssk. Akmenuku pykšt pokšt, trys šuleliai triókšt triókšt (d.) Grl. 3. plyšimui, trūkimui nusakyti: Ale kai tūpiau, tai tik triókšt [kelnės] Pžrl. Triokšt viduj marių ir nutrūko virvė LTR(Slk). 4. taukšt (sudavimui, sukirtimui nusakyti): Triókšt tam su kirviu į galvą Jrb. Bet jei tau vyras triókšt, tai tu kitap kalbėtai Vlk. Medis strielčių triokšt užmušė, strielčius vilką pykšt nušovė LTR(suv.). 5. Jrb triaukšt (kartojant nusakomas garsus valgymas, krimtimas). 6. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Tik triókšt žmogus ir numirė Klvr.