išbaidyti reikšmė

Kas yra išbaidyti? išbaidýti tr. gąsdinant išvaikyti, išgainioti: Išbaidė žvirblius iš kanapių Vlkv. Vilkas pasimaišęs išbaĩdė aveles Ėr. Eitų gulti į kamarą, tik ar kas neišbaidýs (ar vaiduokliai neišgąsdins) Grg. | refl.: Nuolat bešaudant visiškai išsibaidė kiškiai iš mūsų apylinkės Š. Per tiltą jojau, žirg's išsibaidė (pasibaidė), nuo žirgužio nupuoliau RD29. \ baidyti; apibaidyti; atbaidyti; įbaidyti; išbaidyti; nubaidyti; pabaidyti; prabaidyti; pribaidyti; subaidyti; užbaidyti