smilkyti reikšmė
Kas yra smilkyti? smilkýti, smil̃ko (smil̃kia Š), smil̃kė NdŽ; H 1. tr., intr. N, KBII176, K, BzF173, I, L, Š, Rtr, End, Sk rūkyti ko deginamo dūmais: Bitis smil̃ko su pūsro dūmais Vkš. Smilkýk saklyčią su smalkais J. Su marškoniu skurliu smilkýdavo pasidūrę koją Grd. Kai žmogus išsigąsta, reikia smilkyti LTR(Sg). Smilko žąsis, leisdamos perėt, ir žąsyčius, nešdamos pirmąkart į lauką LMD(Sln). Ka pirmą dieną leidė į bandą, liuobėjo smilkýti a su švęstums žolėms Vgr. Paskiaus pasiėmusios [motinos] į šukę pirkšnių, liuob įmesti sudrožtosias skiedras ir smilkyti savo sargaliojančius vaikus M.Valanč. Smilko kaip su verbomis Sim. Dvi dieneles, dvi dieneles dūmuose smilkyčiau, o trečioj, o trečioj šarmu pagirdyčiau LTR(Gsč). | refl. K: Su dūmais troba būdavo, žiemą ir smilkýkis Grz. ║ tr. rūkant, leidžiant dūmus, priversti išeiti iš kur: Užsidegčiau dervinę balanėlę, smilkýčiau, rūkyčiau savo mielą mergužėlę iš po pečiaus JV978. 2. tr. N. BzF173 bažn. per apeigas deginti smilkalus: Popiežius pasisakė esąs kataliku ir negalįs smilkyti šmėkloms dievaičių M.Valanč. Kvepalais smilkyti LL126. ║ intr. prk. perdėtai girti, saldžiažodžiauti: Kam panosėje smilkyti, saldažodžiauti LL152. 3. tr. pamažu kūrenti (žaliomis, prastai degančiomis malkomis): Žaliums malkums besmilkýdama, gerų pietų neišvirsi Vdžg. Tau nė kaip neprišils gryčia, kad visądien tom žaliom malkom smilkýsi Mžš. ║ deginti ką rūkstantį: Žmogus grabnyčią smilko (arti prie mirties), o tu su savo žabarais!.. J.Balt. 4. tr., intr. traukti ir iškvėpti tabako dūmus, rūkyti: Motina neužkentė pypkorių, todėl, išvydusi anuodu besmilkant, sušuko M.Valanč. Pypkas užsidegę smilkė A1885,13. Sėdėjo trys vyrai ir smilkė pypkes J.Avyž. 5. tr. K laikyti dūmuose (mėsą, žuvis), kad apdžiūtų ir negestų: Mes meisą kamine smil̃kėm Šll. Ten pat liuob smilkýs pajūrė[je] [menkes] Kal. Silkės apie tris dienas smilkomos, kol tinka valgyti rš. | refl. tr. K. \ smilkyti; apsmilkyti; įsmilkyti; išsmilkyti; pasmilkyti; persmilkyti; prismilkyti; susmilkyti; užsmilkyti