šoblė reikšmė

Kas yra šoblė? ךõblė (brus. шaбля, l. szabla) sf. (2) Rtr, FrnW, KŽ, Šmn, šoblė̃ (4) NdŽ, Vž 1. Q476, R323, MŽ433, Sut, N, M, L, Klp, Lk, Plut kardas, kalavijas: Trumpoji šoblė I. Kabo šõblės ligi žemei, barkšt barkšt, kap eina Plv. Kazokų būrys įjojo su bizūnais i su šõblėms Als. Kardužiais kirtom, šoblėmis kapojom BsO233. Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs, kardus ir šoblès į margas sunešė pievas K.Donel. Šoblaitė seseraitė buvo S.Dauk. ^ Kaip šoblès išstatė rietus End. Su aukso šoble kariaudamas visus pargalėsi VP42. 2. Tl viršutinė kilnojama mintuvų dalis: Plakti reik linus su šõblėms medinėms Krž. Par daug dideles linų sauges bemindamas ir šõblę sulaužiau Vkš. 3. plūktuvė: Duok stipriai su šoblikè, kad geriau spaliai išbyrėtų Trg. ◊ šõblę tráuklioti Ggr gadinti orą, smardinti.