pašalė reikšmė

Kas yra pašalė? pašalė̃ sf. (3b) 1. kokios vietos pakraštys; žr. pašalys 1: Kelio pašalė̃ NdŽ. Eik pãšale [kelio], kad nesuvažinėtų NdŽ. 2. žr. pašalys 6: Papūgė – gražus ir puikus paukštis, kursai laikose karštoj pašalėj I. Verksmas skamb šitoj pašalėj RD204. 3. Pb, Rm, RdN, Dj vieta palei trobesio sieną iš lauko pusės (prie žemės arba nuo žemės iki pastogės): Pašalė̃j stovėjo, tai nesulijo Nmč. Tai tik pašalėj šilta, bet lauke šalta Sl. Širdis veržias oran, pašalėn, atakaitoj dantų pašildytų Vaižg. Pašalė̃[je], po pačiais lašais, medžių nedėk Lnkv. Visos pãšalės prižėlusios dilgynių Jnšk. Sėdim pašalìkėje Srd. Šieną sudėjo pašalė̃n (pašalė̃j) Sl. Nežinom [kareiviai], kur pietus valgysma: ar tvarte, ar kieno pašalė̃j Pnd. Mes daržinės pašalėse laikom žabus Skrb. Bus lietaus – vištos sutūpė pašalėj Pšl. Čyvir vir vir, bekelniai, nuogapilviai, pašalė̃n, pašalė̃n! (vyturio čiulbėjimas) Š. Išalkęs eina pašalėmis tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėti nežiūrėjo J.Bil. Pradėk pjaut [pievą] nuo pašalė̃s Všn. | Pãšalės (nuo stogų) ar laša? PnmR. ^ Eina boba pãšale, neša vyžų kirbinę ... (nuobodinė pasaka) Vb. 4. kokia patalpa; žr. pašalys 9: Tu ir čionai esi, tose tamsiose pašalėse I. 5. NdŽ išvietė. ◊ iš pašalė̃s iš šalies stebint: Iš pašalė̃s jau matai, ka ištikimybės nėr Jrb.