šmarkštus reikšmė

Kas yra šmarkštus? šmarkštùs, -ì adj. (4) NdŽ, šmárkštus, -i (1) J.Jabl, Ilg, šmar̃kštus, -ì (4) Rš 1. lankstus, smagus kirsti, šmaikštus: Vienoj rankelėj nauja žagrelė, antroj rankelėj šmarkštus botagas BsO215. Kai injosi žalion girion, išsilauši šmar̃kščią rykštę, pasbaidysi bėrą žirgą (d.) Rš. Vai tik tu man šmarkštus botagėlis ir aštrus aukso pentinėlis LMD. 2. NdŽ greitas, smarkus. šmarkštu n. KŽ. šmar̃kščiai adv. NdŽ, KŽ, šmárkščiai: Kas čia tep šmárkščiai važiuoja? Gž. Perkūnas…, ant ko supykęs, pradeda šmarkščiai važiuoti ir dundinti, nuo to paeina dardėjimas ir griausmas BsMtI24. Upė labai šmarkščiai teka A1884,345(Bs). 3. BŽ157, KŽ, Lkš vikrus, mitrus, guvus, gyvas: Šmárkštus vyrukas J.Jabl. Žmogel, nebūk labai šmarkštus, ba nuslysi kai per tarką Prng. Paseno, ne toks šmar̃kštus Sld. Šiaip sau šmarkštus vyrukas ir vištų nesumindžiotas rš. Kad ir neišdidė kumelikė, bet šmarkštì Skr. Išsirinko sau širvą žirgelį iš visų aikių – aikiausį, jotie į vainą šmarkščiausį BsO106. Gaudinėja šmarkščias žuveles (d.) Klt. 4. šiurkštus, gergždžiantis (apie balsą): Šaukė šmarkščiu, nuo riksmo užkimusiu balsu A.Vencl.