atbulinis reikšmė

Kas yra atbulinis? 1 atbulìnis sm. (2) žr. atbulinė 1: Eisiva, mergel, atbulìnio šokti Alk. Šok, mergele, atbulìnį, gausi vyrą pakulinį Kč, LTR(Čb). ║ sukimasis atgal (šokant): Šokim dabar atbulìnį (atgal sukimės) Gs.
1 ãtbulinis, -ė smob. (1) Akm, atbulìnis (2) priešgina, atbuleikis: Tas mano vyras toks ãtbulinis – anam sakyk taip, o ans tyčia daro kitaip! Lž. Būtų geras žmogus, tik kad toks atbulìnis – anam kad tik keisčiau už kitus daryti Brs.
3 atbulìnis, -ė adj. (2) į atbulą, priešingą pusę einantis: Atbulìnis judesys BŽ489. Į atbulìnę pusę aš visai nemoku suktis (šokant) Gs. Mūsų maniežas atbulìnis (jame arkliai turi į atbulą pusę eiti) Mrj. Šitas avilys atbulìnis (jo lakos iš kitos pusės) Mrj. | Atbulinės žąsys yr' atbuloms plunksnoms Krš.

atbulinis sinonimai

Ką reiškia žodis atbuliniu? Visi terminai iš raidės A.