kartumas reikšmė
Kas yra kartumas? kartùmas sm. (2); R, N, M → kartus: 1. DP182 Uogos turi daug kartùmo Ds. Į kisielių dėjo anglis, kad kartùmą ištrauktų KlvrŽ. Apynius, troškiausiai suvirintus, pylė į alų, kiek reikėjo kartùmo Šts. Apynio kvepąs kartumelis duoda alui ne vien stiprį ir sveiką skomą, arba gardumą, bet dar ir tvirtį S.Dauk. O iš to išaugo tabaks, visokio kartumo pilnas Jrk50. ^ Dažnai saldumas virsta kartumu LTR. Be drąsos vyras – kap be kartumo pipiras Al. 2. Nusprendusi buvo... piktai į akis jam išdrožt visą kartumą P.Cvir. Kartumo jausmas augo jo gerklėj T.Tilv. Kartumas smaugė gerklę, ir nusivylimas suspaudė širdį rš. Tasai juokas nebuvo paprastas, nerūpestingas, o kupinas kartumo I.Simon. Per daug buvo sieloje kartumo J.Dov. Kažkoks kartumas suėmė jai krūtinę rš. Daug prityrė visokių šios pakalnės kartumų V.Kudir. Tuo parodė kartumą ir sunkumą kančių DP151.