kupinas reikšmė
Kas yra kupinas? kùpinas, -à adj. (3b) 1. R164, MŽ256, K, Gr, Vv pilnas su kaupu: Grūdų pripilk kùpiną pūrą, t. y. su kaupu J. Miltų saikas kùpinas J. Pūrą kupiną (su kaupu) davė J.Jabl. Būdavo, privažiuos svieto kupini vežimai Žem. Aukšti svirnai, kupini gėrybių J.Avyž. Arkliui pripilta avižų, ėda tas su kupinu snukiu BsMtI54. Kas iš to, kad Diksas nuogs, pas kùpiną skrynę klūpodams ir vis vaitodams, garbina skarbus K.Donel. Kupinà stiklinė medaus Vl. Įsemsiu tau kupiną puodą miltų Vrb. Pripilk kùpiną sėtuvę grūdų Al. Taukų buvo kupinà gelda Lkš. Tą [špūlę] priverpus kupiną, greitai vėl užmauk kitą KlvD274. Saiką gerą ir prikimštą, ir prikrėstą, ir kupiną duos DP283. | Blusų kùpinas šuniukas J. kupinaĩ adv.; SD162: Kupinaĩ prisivalgyti KII320. Pripylė pūrą rugių kupinaĩ, t. y. su kaupu J. Gražios akys kupinai pritvino ašarų Žem. Visur kupinai visokių bobų Žem. 2. prk. apimtas kokio jausmo, noro ir pan.: Visi susitikimo dalyviai kupini noro ir ryžto padaryti viską, kad laimėtų nusiginklavimo ir atominio ginklo bandymų nutraukimo idėjos sp. Karalienė ir pati stebisi, kodėl ji tokia kupina keršto I.Simon. Šių dienų tarybinė poezija kupina džiaugsmo, optimizmo, savo krašto jėgos pajautimo (sov.) A.Vencl. Amalis buvo kupinas ateities planų ir džiaugsmingos vilties J.Dov.
kupinas junginiai
- kupinas naujų idėjų, kupinas pasigėrėjimo, kupinas susižavėjimo, kupinas sąmojo, kupinas įtampos, nevilties kupinas