pliauška reikšmė

Kas yra pliauška? pliauškà sf. (4) KII125, Skr, pliáuška (1) Als 1. Ūd prie botago galo pririšta neilga virvelė, kad botagas pliaukšėtų ir ne taip greit spurtų: Mano pliauškà susmušė (sutrūko) Lp. Veju botagu[i] pliaũšką Lp. 2. J žr. pliauškalas 2: Nieko dainukė, ne kokia pliauškà Lp. Kap nuej[o] pliaũškos... Lp. Lok čia visokias pliauškas, gėdos turėk bent biškį! Vvr. 3. scom. KII125, Grž, Pns žr. pliauškalas 3: Tas pliauškà, ar jis žino, ką šneka?! Lp. Eik tu, pliauška, iš čia, nesuk man galvos! Kb. Su tuo pliáuška aplink dorą daiktą nepašnekėsi Vvr.

pliauška sinonimai