paversmis reikšmė

Kas yra paversmis? pavérsmis sm. (1) 1. K, Ck, Srv, Pg, Šl pažliugusi, niekad neišdžiūstanti, žiemą neužšąlanti vieta palei versmę: Čia toks pavérsmis, kad vis šlapia Ut. Paversmiai ir žiemą neužšąla Ds. Antys neišskrenda, anos gal kur pavérsmiuos paržiem prabūva Ds. Kur paversmis, ten klampu, t. y. kojos klimpsta J. Žiūrėk, kad pavérsmiuos gyvuliai neužeitų, – insmuks kiaurai Trgn. Tie paversmiai retai kada išdžiūsta, visuomet šieną reikia vandeny pjaut Km. Čia gera žemė, tik pavérsmiai Ob. Didžioji bala kiek prie pavérsmio Tvr. Jam reikia kasti [griovius] panuovoly, kur paversmis, o jis išburbino griovį pievos viduriu A.Vien. Pakalnėse juodalksniais apaugę paversmiai Vaižg. Šlapia visur kaip in pavérsmio Vj. Tas kiemas kaip koks pavérsmis: niekad neišdžiūsta Slm. 2. SD226, R, KII118, Brž, Antš šaltinis, versmė: Tai pavérsmiai tokie: vanduo bėga ir bėga Šd. Iš kalnelio pavérsmis teka Šš. Kas gyvena prie pavérsmio, tai turi gero [v]andenio Kvr. Eik paversmin ir atsigerk Glv. Šaltas [v]anduo, gal iš pavérsmio Mlt. Kur ažeina an gyslos pavérsmio [kasdami šulinį], tai muša [v]anduo Ob. Ties pavérsmiu vis šlapia Užp. Niur niur apačia – kaip ir pavérsmis koks Skp. Ir kalneliai žaliuot pradėjo, paversmėliai prakiuro A.Strazd. Ir būsi ... nei paversmis, vandens niekados nestokojąsis CI759. Toks medžiui prilygs įsodintamui o prieg paversmių žaliuojančiamui KN1. ║ prk. kas duoda pradžią, iš ko kas kyla: Esi paversmiu visų gerų daiktų brš. Apie norą piktą, kursai yra paversmiu visų piktybių MP162.