ėdis reikšmė

Kas yra ėdis? ė̃dis sm. (2) [K] 1. Vrn, Švnč, Arm ėdesys, pašaras: Kai ė̃dis geras, nei girdyti nereikia [karvių] Sv. Jei geras ė̃dis, tai ir kiaulės riebios Lp. Da te kiek kišė snukį, taip visas ė̃dis stovi Mlt. Šituo ėdžiù nebus riebus gyvulys Ds. Tą patį ėdį ėda, ė vienas riebus, kitas kūdas Sdk. Ėdis ėjo per abi nosi ir prusną laukan J.Jabl. Kai dobilus ėmėm sėti, tai dabar daugiau ė̃džių turim Š. ^ Kiaulė ėdį iš tolo suuodžia LTR(Srj). ║ kiek suėdama; vienkartinė ėdesio norma: Kad lengvesnis rastumės ant išbėgimo, [liūtas] cielą ėdį išvem P. 2. žr. ėdimas 1: Ana ant ėdžio tai nelabai, ale ant gėrimo, tai kaip pragaras Ds. Jau karvė sena, bedantė, sunki an ė̃džio Prng. 3. ėdrumas: Kiaulei neduokit pupų: užkerta ė̃dį Dg. Arklys lig šešiem metam yra nepilno ėdžio Kur. 4. žr. ėdesys 2: Vaikas prie ė̃džio kap gyvulys puolasi Lš. 5. SD75,283, Kv valgis: Pas anus prastas ė̃dis Vkš. Tokiu ėdžiù ilgai nedirbsi Lkž. Šeimyna skundas, kad prasti ė̃džiai Yl. Po burną išmausime, kad ėdis sklandžiau eitų LzP. ^ Koks ė̃dis, toks ir darbas Vvr. Muno dienos, muno ė̃džiai, mun nėkas nebrūpa Šts. 6. valgymas: Koks ė̃dis gavėnio[je] J. Prie ė̃džio loznas, lepnas senis, t. y. maž tevalgo J. Per dienas stenėdami serga, o prie ėdžio visi sveiki LzP. 7. ėdimas, skaudėjimas: Man užejo dantų ė̃dis Kltn. 8. M, BŽ605 skorbutas. 9. menk. burna: Šnapšė ė̃dį atdaro Šts.