norma reikšmė
Kas yra norma? nòrma sf. (1) 1. nustatytas kiekis, dydis: Būtina nustatyti sėjos normą sp. Laužk mano normą lapų Rm. Išdirbio nòrma DŽ. 2. tikslus nurodymas, taisyklė, nuostatas: Dorovė pagrindžiama žmonių tarpusavio sugyvenimo normomis sp. Atkaklumas, drąsa čia tapo žmogaus elgesio norma sp. 3. privalomi pristatymai: Jau ir su nòrmom spiria Užp. Mum duotą nòrmą mėsai pusę nudavėm Brsl.
norma junginiai
- PVM norma, darbo norma, diskonto norma, elgesio norma, socialinė norma, viršijantis normą, žemesnis už normą
- PVM norma, Siūlomoji Europos tarpbankinė palūkanų norma, darbo norma, diskonto norma, socialinė norma
- Diskonto norma, FC Norma Tallinn, Moralės norma, Rekomenduojama paros norma, Teisės norma, Visuomeninė norma