pribūti reikšmė

Kas yra pribūti? pribū́ti I. 1. refl. užtektinai ilgai gyventi: Prisibū́si, sako, da ženota Brš. 2. intr. pakankamai ilgai lankytis, viešėti: Kiek jis ten pribùvo – pasikieminėjo kelias dienas ir išvažiavo Pn. Visur pribùvom, visko primatėm Žal. | refl.: Atsibodo, prisibuvaũ visą vasarą Lnkv. 3. tr. laimėti ką buvimu: Taip nieko nepribūsim, reikia ką nors pelnyti rš. 4. intr. būti čia pat, dalyvauti: Jei jo ponas priyra, tada jis neužmokės BB2Moz22,15. Daug jūsų čionai priesančių yra Mž114. [Pasirodė] Tamošiui priesant BPII10. 5. intr. atsirasti, prisidėti: Pribū̃na vandens į valtį J. Prieš šventes daug darbo pribū̃na Lp. Iš kur tų musių tiek pribùvo! Skr. Metų ne priest, bet visada nuest žmogui DP580. 6. (l. przybyć, rus. пpибыть) intr. atvykti: Ažu penkių dienų pribùs Rš. Tada jisai pribùvo in tą miestą Smn. Man širdelė linksmi buvo, kad bernelis čia pribuvo (d.) Brž. Nepribus čia kaimynėliai manęs atsisveikint LTR(Zp). 7. intr. atsivesti, turėti (apie gyvulius): Pribū́sima karvė, t. y. kuri pribus J. Mūsų karvelė buvo pribū́sianti, tik vieną dieną paslydo ant ledo, parvirto ant šono ir nuo to išsimetė Skr. II. 1. vartojamas sudėtinio tarinio jungtimi: Jau pribùvo gražu [rudenį] Lp. | refl.: Jau prisibuvaĩ dykas, imkis kokio darbo Kp. 2. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Pristipau pribuvaũ ir nieko negavau Ds. Žmonių privažiavę pribùvę Srv. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti

pribūti antonimai

Ką reiškia žodis pribūvėti? Visi terminai iš raidės P.