įbūti reikšmė

Kas yra įbūti? įbū́ti intr. I. 1. ilgai būti, užsibūti kur: Nunešęs pieną, kaip įbū̃na, tai ilgai būna Lp. | refl.: Įsibùvęs svečias nebenori nė namo kakti Š. Tik jau neinsbū́k nuejęs Trgn. 2. pagyventi: Kaip ilgai mergose įbuvaũ, taip ir papratau, nenorėjau tekėti J. | refl.: Nesenos panos, bet jau įsibuvusios Rt. Įsibuvęs žmogus B. 3. refl. įsistovėti, įsisenėti: Kaip įsibū̃na vynas, tai gardesnis Plv. Linai neįsibùvę ant klojės, dėl to įžvigę J. Įsibùvo ita liga, sunku bepagydyti Pln. 4. refl. apsiprasti: Insbuvus nieko nenumanai, o iš lauko inejus, labai smirda Skdt. 5. įsiskolinti: Aš jau gal tamstai labai daug įbuvaũ (pas tamstą būdamas ir ilgai nemokėdamas) Š. II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Įtempė įbùvo, kaip ir (tarytum) reikė Sb. | refl.: Įsisvajojo įsibuvo šviesuolis, net jam šnervės išsipūtė Vaižg. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti