štiš reikšmė

Kas yra štiš? 1 štìš interj. 1. K, BzF91, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, KlvrŽ, Kv, Jrb, Škn, An, Slk sakoma varant, baidant paukščius (ppr. vištas): Štiš sako baidydama vištą J. Štìš, bjaurybės, iš darželio! Lš. Štìš papečin! Mlt. Štìš, štìš, jūs nelabosios, kasat čia! Vvr. O ir atlėkė raibs sakalėlis, įtūpė į viršūnėlę. Ui bent štìš lauku, raibs sakalėli, palauši viršūnėlę LB75. A, štìš, gegužėlė, lėk į giružėlę! JV826. | Štiš, musys, ir lips ant plikės galvos! Šts. Štìš, smarvės (musės), nepuolusios ant duonos! Šll. 2. sakoma liepiant nešdintis tolyn: Su tokiu valgiu štìš nuo stalo! NdŽ. Jis jau toks: tik štìš, neužgauk (apie pasipūtusį žmogų) Rs. 3. Lnkv sakoma apie kvaištelėjusį žmogų: Jam tai tikrai štìš Všk. Eik eik, klausai jo, juk jam galvoj štiš KlK14,90(Jnš).
2 štìš sf. ind. juok. cunnus: Eina tokiais trumpais, tokia jupa tos štìš neuždenga Trk. Sijonelis lig štìš Vkš.

štiš junginiai

• štiš! škac!