teisti reikšmė
Kas yra teisti? teĩsti, -ia, -ė tr. 1. Š, L, LL219, Rtr, K.Būg, VĮ nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį teĩsė ir nuteisė kalėti DŽ. Jis teĩsiamas jau trečią kartą NdŽ. Ka teĩsė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams Trk. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin teĩsti Krs. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Vd. Teĩstinas NdŽ; Ser. ║ privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau teĩsė ponai LKT225(Plm). Itokių atsitikimų (nužudymų) žmonės patys nèteisė Grv. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras rš. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami SkvMt7,1. Te teisia mane dangus ir žemė V.Krėv. 2. refl. L, DŽ, NdŽ, Klt bylinėtis: Aš galėjau teĩstise, ale nenorėjau Raud. Anie teĩsės del tų piningų, del turto Trk. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesiteĩsčiau Dt. ^ Neturi pinigų – nesiteisk TŽV596. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk LMD(Vv). 3. NdŽ teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Teĩs tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas Jdr. Buvo teĩstas penkioleka metų Kl. Juos (žmogžudžius) reikia teĩst gerai – ar nušaut, tai tada bijotų Dg. Ar tamsta buvai teĩstas? KŽ. Visus smarkiai teĩsė Žlp. Aš jau būčio teisė[ja]s, aš teĩsčio už tėvų nemylėjimą Sd. Ką gi čia šūdo teĩs (nieko nepriteis) Mžš. 4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Teĩsti iš sąžinės NdŽ. Na tai, sako, kaip ponas teĩsi: kam to šoblia priklauso? Sb. 5. NdŽ, Jrb aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej[o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę teĩsia Pv. Moterys tik liežuviais moka teĩst Rd. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių J.Balt. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia S.Nėr. Nereikia kito teĩst, dabok savęs Klt. ^ Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs TŽIII376. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs LTR(Lkv). 6. SD214, Sut, Kos55, N, [K], J1, KŽ, FrnW vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus teĩsia NdŽ. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų AK56. ║ Sv atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù Slm. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ Kp. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį rš. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro O. 7. Š, Ser mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti. | refl. Kos58, DŽ, NdŽ, Skr: Jijė teĩsias tai žmonai, nuo kurios vogė linus J. Teĩskis, kol atsiteisi iš visų krustulių J. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek teĩsės Jrb. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – teĩsimės čia už tą darbą Lkč. Kaip galėsme, taip teĩsmės Ll. Aš gerai žinau, kad man už juos (daiktus) reikės teĩstis Rs. Teĩsiasi jau treji metai ir vis skolingas Šd. 8. teisinti: Vieni skundė, kiti teĩsė, pons teisėjas jų neklausė (d.) Grš. | refl.: Anas nemokėjo teĩstis Lb. \ teisti; apteisti; atiteisti; įteisti; išteisti; nuteisti; pateisti; perteisti; prateisti; priteisti; susiteisti; užteisti