priteisti reikšmė
Kas yra priteisti? priteĩsti, -ia (prìteisia), prìteisė Š; LL197 1. tr. NdŽ, Klk, Krp, Vkš pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Prìteisė jam dvejus metus pataisos darbų DŽ1. Muni kitur neišvežė, neprìteisė kitur (neištrėmė) Vdk. Priteĩs kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt Klt. Prìteisė, kad aš (motina) kalta, o ne tie vaikai Žl. Priteisė pelėdai šimtą botagų LLDI193. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę J.Jabl. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo Žem. 2. tr., intr. NdŽ, Gs, Smln, Trš, Klk teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo Jrb. Vienam priteĩs vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav Jdr. Teismas buvo Eišiškėj ir prìteisė pusę žemės Rod. Aš išsiprovojau tą pievą, i prìteisė šešioleka ektarų Upn. Kada priteĩsia ką, atimsi negi Iš. I prìteisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką LKT225(Plm). Buvo prìteista šešiolika tūkstančių mokėti Užv. Buvo man prìteista pinigais mokėt Sb. Tėvam prìteisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą] Alz. ║ refl. tr. NdŽ, Všv, Lk, Skd teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisìteisė tėvo palikimą DŽ1. Trobas tiktai prisiteĩstum tuokart, ka tėvai mirs Trk. Prisiteĩsk tu pusę namo Č. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisiteĩsdavo duoną (išlaikymą) Mžš. 3. refl. NdŽ pakankamai prisibylinėti. 4. tr. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir prìteisiau, kam to šoblia Sb. Ji jau prìteisė, ka Dievo nėr Vdk. \ teisti; apteisti; atiteisti; įteisti; išteisti; nuteisti; pateisti; perteisti; prateisti; priteisti; susiteisti; užteisti