tora reikšmė

Kas yra tora? torà sf. (4) NdŽ, KŽ, LKAI60, Rs, Tt žr. 1 tvora: 1. Toràs aptvėrė, aptvarkė kiemą DūnŽ. Kitą kartą torų̃ didliai daug buvo Brs. Iš vien žabarų nupina tõrą – vadina žabarinė Stl. Pagal tą kelį dratinė torà Grd. Apsitvėrė torà – ne vištos nebeina Trk. Kažin kas praardė tõrą, dabar visos vištos į daržą lenda Slnt. Užkliuvo [važiuodamas] už mieto, tõrą išvertė Rdn. Pri tai tõrai dviratį pristačiau Gršl. Išlipau par tõrą, veizu, ka muno trobalė tebstova Kl. Tõros mirguliuo[ja], tokia karšta Šts. Šį metą nė torų̃ netvėrėv – nėr sveikatos Šv. Išlipu pas tas toràs ir einu Vkš. Ka movė tiesiáu par tõrą Sd. Nekvempkias an torõs LKT55(Vkš). Kiaurai par toràs [vištos] eita – kas par kasimas! Krtn. Ėsti nora – eina torõms ta kiaulė Trk. Jau tas šuo an torõs pasikabinęs loja – bijo tų vilkų Klm. Gėrė gėrė, daba ožius pjauna tõrą apžergęs Erž. Sieko nū torìkės popierį nūkabinti DūnŽ. ^ Išejo kaip katės torõms Kv. Paskaitau kaip girtas tõrą Krp. Vaikščio[ja] kaip iš torų̃ suramstytas (vos gyvas) Vkš. Valgau kaip par tõrą (be apetito) Vkš. Par žemą tõrą visi šunys šoka Klp. Iš numų tik par vartus, o į numus – par torą LTR(Vdk). An savo toros i gaidys garsiau giesta LTR(Vdk). Gaidys par tõrą párleka, ans jau i lesa (kiekvienas naudojasi proga) Pln. Gerai gyvenam – torõms kūrenam; kaip torų̃ nebteksiam, trobas uždegsiam Pln. Vedu gyvensav – torõms kūrensav, torų̃ neteksav – trobales uždegsav End. Po šventos Onos nebdžiūna nė ant torõs Krž. Nebė[ra] doros ne už torõs – tokie laikai Rdn. Be darbo kas par tõrą įmes Krš. Par tõrą išlipęs, ka i beskaudinsi širdį – nėko (po laiko gailėtis neverta) Gršl. 2. Ka duosu torà, tuoj užsičiaupsi! Krtn. ◊ nė̃ (ne) į tõrą, nė̃ (ne) į miẽtą apie niekam tikusį: Pasakė ne į tõrą, ne į miẽtą DūnŽ. Nė į torą, nė į mietą tas tavo darbas Ms. par tõrą išsismaũkti pasidaryti abortą: Sako, ta tavo šogerka par tõrą išsismaũkusi Trk. toromìs išė̃jo niekais virto, neteko gero vardo: Ta mama išẽjo torõms Trk.