braškėjimas reikšmė
Kas yra braškėjimas? braškė́jimas sm. (1); SD373, R → braškėti 1: Braškė́jimas miške medžių, nents baisu! Rm. Tame akies mirksny pradėjo kalnas judintis ir su didžiu braškėjimu nuvirto į marias LC1883,39. Debeses graudimu ir braškė́jimu ... baisūs bus DP7. | prk.: Jo jaunystė sutapo su senos dvarininkiškos santvarkos braškėjimo pradžia sp.