Kas yra burninis? burnìnis, -ė adj. (2) 1. skirtas burnai (veidui) prausti: Burnìnis muilas Grg. 2. lūpinis: Čiuptelėjo burninį armonikutį rš. 3. Jn lingv. burnos ertmėje daromas (apie kalbos garsą).