Kas yra burtika? ×burtikà (l. burcik) sf. K, bùrtika (1) KBII85 1. gražus, platus kaspinas: Burtikų̃ audėjus KI170. Dėk vainikėlį, sek burtikė̃lę, važiuok iš tėviškėlės Sch34. Kai pabudau, tai neradau nei kepurės burtiką RD51. 2. K drabužio apsiuvas.