Kas yra ceikis? ×ceĩkis (vok. Zeug < vok. dial. zeik) sm. (2) Jrb; R412 audinys: Šis ceĩkis būs sijonams Varn. Ale i gero ceĩkio gavau KzR. Lininis (marškoninis) ceĩkis KII23. Gražaus ceikùčio tu čia nusipirkęs Lbv.