Kas yra cinas? ×cìnas (plg. vok. Zinn) sm. (4) K, Pn 1. sing. alavas: Bliūde pasidarė skylė – reikia cinù užleisti Nmn. Už balto stalo, už cìno krago (ąsočio) KlvD233. Cinu aptraukinu, laistau R375. 2. žr. cininė 2: Kad duosiu į cìną (į plikę), tai žinosi! Krsn.