Kas yra činčė? čìnčė scom. (1) 1. Dbk, Lel žr. činčikas: Toks čìnčė, iš jo nieko negausi Jž. Tokia čìnčė, iš jos akmenio galvai prasiskelt negausi Skp. 2. pikčiurna: Tai čìnčė, matai, ką ana kalba! Užp. Tokia čìnčė: zilina ir zilina žmogų, kad jau iš kantrybės išeini nesbaręs Km.