Kas yra čipčius? 1 čìpčius sm. (2), čy•pčius J žr. cėpis: 1. Jei vištai čipčiaus nenuluptumėm, ji padvėstų Škn. 2. Tą kanapėtą vištą vėl čìpčius apstojo Jnš.2 čipčius sm. M žr. čepčius 2.