Kas yra čiūčiavimas? čiūčiãvimas sm. (1) 1. → čiūčiuoti 1: Kad jau valgyt vaikas nori, tai ir čiūčiãvimas perniek Ds. 2. refl. → čiūčiuoti 5 (refl.): Bus čiūčiãvimosi su tuoj sopuliu Rdm.