Kas yra didžialaukis? didžialaũkis, -ė smob. (2) Smn kas turi daug lauko (žemės): Didžialaũkiam pirma pareis galas kap mažalaukiam Dkš. Kasparas išsiuntinėjo juos po aplinkinių didžialaukių vienkiemius rš.
didžialaukis sinonimai
didžialaukis antonimai