ėdmenys reikšmė
Kas yra ėdmenys? ė́dmenys, -ų̃ (-ių̃ K) sm. pl. (3a) 1. burna, žiomenys, snukis: Kur tau neprarys tokius plačius ė́dmenis turėdamas? Kv. Sutaisysu aš tau ė́dmenius? Grg. Apsistok lojęs, o gausi par ė́dmenis! Vvr. Tau reik į ė́dmenis įvažiuoti Kin. Atdaryk ė́dmenis! Kin. Užduosiu per ėdmenis MŽ. ^ Už ė́dmenis kentės sėdmenys Š. 2. maistas, valgis: Noriu šiokių tokių ėdmenų̃ parsivežti Slnt. Pritrūkau ėdmenų̃ ir parejau Brs. Kiti išsitraukė iš šieno ėdmenis, kuriuos buvo atsinešę Pč. Tie visi ėdmenys jiems išrodė labai gardūs rš.