Kas yra gliaumė? gliaumė̃ sf. (4) žr. gliauma 1: Laiko pieną tol, kol apsitraukia gliaumè Auk. Sūris gliaumė̃m apsitraukė Rmš. Ant kopūstų [statinėj] gliaũmės užsidėjo Dkš. Pažiūrėk, kokios gliaũmės an akmenio Al.