Kas yra gliurgėti? gliurgė́ti, gliùrga, -ė́jo intr. marmėti, žliurgėti: Pri ežero prieiti negal – gliùrga kaip peklo[je] Krkl. Liūgnas, kad užeini ant jo, gliùrga J. Cibukasnečystas, prikliurmėjęs, gliùrga, pypkę rūkant J. Rūgšto pieno paėdžiau, viduriai gliùrga Užv.