Kas yra guobinis? guobìnis, -ė adj. (2), gúobinis (1); Ak → guoba 1: Dirba gúobines šėpas Ds. Spragilo guobìnė buožė Ūd. Guobìnės pavažos ilgai nepūsta Sv. Parvežė guobìnių malkų Trg.