Kas yra įmetėti? 1 įmetė́ti intr. BŽ61, Sb į metus ateiti, suaugti: Kad būtum įmetė́jusi merga, imtum brangesnę algą J. Išmokdavo naudingo amato, kuriuo įmetėję galėjo duonos kąsnį pelnytis J.Jabl. \ metėti; įmetėti; išmetėti; sumetėti