Kas yra įmiginti? įmìginti KII155 žr. įmigdyti: Jis rado juos vėl nuo smūtnybės įmigintus brš. | prk.: Visa, visa įmigina priešaušris Vaižg. | refl.: Įsimìgino – dabar sunku prikelti valgyti Užv. \ miginti; įmiginti; pamiginti; primiginti; užmiginti