Kas yra išbėdoti? išbėdóti 1. intr. išsivaduoti iš bėdų: Kad ir daug bėdelių turim, išbėdósim Ds. 2. refl. tr. Pl bėdojant išsipasakoti: Atėjęs jis išsipasakojo, išsibėdójo viską Kp. \ bėdoti; atbėdoti; išbėdoti; nubėdoti; pabėdoti