išbjauroti reikšmė

Kas yra išbjauroti? išbjauróti tr. 1. padaryti bjaurų, išgadinti: Kad išbjaurójo mūsų kiemą su tais traktoriais, tai net baisu Slm. 2. išteplioti, išterlioti: Ta terlius visą sterblę išbjaurójo Grž. | refl.: Kur dar tu taip išsibjaurójai, gal kamine buvai? Kp. ║ negražų ką išpaišyti: Jis vakar buvo velnią kaimynui ant durų išbjaurójęs Grž. 3. išplūsti, apšmeižti: Visokiais žodžiais išbjáuro[ja] ans dukterį Akm. Išbjaurójo, išdergė žmogų Skp. | refl.: Išsibjaurojo, išsivagino, išsikeikė Žem. \ bjauroti; apibjauroti; įbjauroti; išbjauroti; nubjauroti; pabjauroti; pribjauroti; subjauroti; užbjauroti