Kas yra išblyškėlis? išblỹškėlis, -ė smob. (1) K, išblýškėlis (1) Š išbalęs, išblyškęs žmogus: Jie turbūt prastai valgo, kad toki išblyškėliai Ig. Pagavo išblyškėlė baimė patį mane HO. Išblyškėlė mergaitė rš.