išimtis reikšmė
Kas yra išimtis? išimtìs sf. (3b) Š; BzB289(MT385) nukrypimas nuo bendros normos, nuo bendros taisyklės: Išimtis iš taisyklės visuomet yra galima rš. Nėr taisyklės be išimtiẽs DŽ. Jis niekam jokių išimčių̃ nedaro DŽ.
išimtis junginiai
- kultūrinė išimtis, ribojamosios praktikos išimtis
- kultūrinė išimtis, ribojamosios praktikos išimtis
- Atvirkščia išimtis, Išimtis (argumentacija), Sujungimo išimtis