išplauka reikšmė

Kas yra išplauka? ìšplauka sf. (1) 1. DŽ išplaukimas; upės pradžia; ištekėjimas: Iš jūrių plaukia į upes, prieina iki jų išplaukai rš. Ežeruose, kurie nei jokios išplaukos neturi, galima pasirūpinti [žuvies pagerinimu] rš. 2. DŽ išėjimas iš uosto, uosto anga: [Laivas] praplaukė bonas, išplauką ir uostą ir tolo į reido gilumą rš. Dancigo pirkliai privertė uosto išplauką akmenų rš. 3. išnašos: Kur upyje vanduo išneša žemę, bus ìšplauka J.