išskaudėti reikšmė

Kas yra išskaudėti? 1 išskaudė́ti impers. 1. tr., intr. Ser, NdŽ kurį laiką skaudėti: Visą naktį man išskaudė́jo dantys Š. 2. tr., intr. Rtr nustoti skaudėjus: Man dantis išskaudėjo, dabar ant ausų užgulė Gs. | refl. Rtr: Išsiskaudė́jo dantys ir daugiau nebeskauda Š. 3. tr. pasidaryti skausmo pažeistam: Jau mano išskaudė́tos akys, tai nebematau Vlkv. Tą kojos žaizdą išskaudėjo, kad net duobė pasidarė Mrj. 4. intr. Gdr iškristi, išbyrėti nuo skausmo (apie dantis): Visi dantys išskaudė́jo, išlėkė Dgč. Yr išskaudė́ję dantys Vdk. \ skaudėti; apskaudėti; įskaudėti; išskaudėti; nuskaudėti; paskaudėti; perskaudėti; praskaudėti; priskaudėti; suskaudėti; užskaudėti